Aamadu Tumani Tuure: Ceertol hakkunde baylitte

Content deleted Content added
Added links
Pese: Taƴtagol cinndel Taƴtagol jaaɓngal cinndel Android app edit
Guaka (yewtare | ballitte)
fix encoding
Gorol 1:
[[Fichier:Toure-folklife.jpg|thumb|300px|Ahmadu Tumaani Tuuree hino yeewta e nder njannju uddital fillitannde 37ɓere koolol ''Smithsonian Folklife Festival'' to [[Washington, DC|Washington]] e lewru morso [[2003]].]]
‮[[𞤊𞤭𞤷𞤸𞤭𞤫𞤪:𞤚𞤮𞤵𞤪𞤫-𞤬𞤮𞤤𞤳𞤤𞤭𞤬𞤫.𞤶𞤨𞤺|𞤼𞤸𞤵𞤲'𞤦|𞥓𞥐𞥐𞤨𞤿|𞤀𞤸𞤥𞤢𞤣𞤵 𞤚𞤵𞤥𞤢𞥄𞤲𞤭 𞤚𞤵𞥅𞤪𞤫𞥅 𞤸𞤭𞤲𞤮 𞤴𞤫𞥅𞤱𞤼𞤢 𞤫 𞤲'𞤣𞤫𞤪 𞤲'𞤶𞤢𞤲𞤶𞤵 𞤵𞤣𞥆𞤭𞤼𞤢𞤤 𞤬𞤭𞤤𞥆𞤭𞤼𞤢𞤲𞤣𞤫 𞥓𞥗𞤩𞤫𞤪𞤫 𞤳𞤮𞥅𞤤𞤮𞤤 ''𞤅𞤥𞤭𞤼𞤸𞤧𞤮𞤲𞤭𞤢𞤲 𞤊𞤮𞤤𞤳𞤤𞤭𞤬𞤫 𞤊𞤫𞤧𞤼𞤭𞤾𞤢𞤤'' 𞤼𞤮 [[𞤏𞤢𞥃𞤭𞤲'𞤺𞤼𞤮𞤲, 𞤁𞤕|𞤏𞤢𞥃𞤭𞤲'𞤺𞤼𞤮𞤲]] 𞤫 𞤤𞤫𞤱𞤪𞤵 𞤥𞤮𞤪𞤧𞤮 [[𞥒𞥐𞥐𞥓]].]]
 
'''Aamadu Tumaani Tuuree''' (''Amadou Toumani Touré'')
'''𞤀𞥄𞤥𞤢𞤣𞤵 𞤚𞤵𞤥𞤢𞥄𞤲𞤭 𞤚𞤵𞥅𞤪𞤫𞥅''' (''𞤀𞤥𞤢𞤣𞤮𞤵 𞤚𞤮𞤵𞤥𞤢𞤲𞤭 𞤚𞤮𞤵𞤪é'')
 
Hooreejo leydi [[Maali]] on. O jibinaa ñannde 4 jolal (nuwambar) 1948 Mopti. Innde makko no lolliri kadi ATT. Himo anndiraa laataade koninkeejo accitanɗo siwiljo laamu ngun, ko heewaa nder [[Afirik]]. E hitaande 1991, caggal jamaa Maali on murtanii Persidan Muusaa Tarawore, lamɗo mo ɓe wemmbinoo fota e juuɗe mum, larme on felli wari yoga e yimɓe kono neeɓitaali Aamadu Tumaani Tuuree liɓi laamu makko ngun nodditi ''Conférence Nationale'', ko ɗum woni konferansi ngenndiijum. Ɓaawo ɗon seeɗa, 1992, woote demokaraasiyankeeje waɗaa, Tumaani Tuuree jonniti laamu ngun siwiljo, ɗum ko Alfaa Umar Konaare. Ɓaawo Konaare timminii happu mum ɗiɗaɓu ngun 2002, Tumaani Tuuree arti e nder dawrugol (polotigi): o fooli Sumayla Siisee ka woote. Gila ɗum himo laamii leydi Maali. O hollitii ko neeɓaali wonde o goddanaa luttugol e laamu saanga happu makko feewndiingu ngun lanni. Kono ɗum haɗaali koninkooɓe follude mo ñannde 22 maarasi 2012 sabu e ko ɓe feliri mo kon, o tinnaaki e tiindaagol murtituɓe Burdameeɓe (Tuwaareg'en) ɓen foltaniiɓe laamu ngun ka nano leydi. Hooreejo ɓen koninkooɓe no innee Aamadu Sanogo. Ñannde 8 ibriilu, Tumaani Tuuree hollitii wonde o accitii laamu ngun o wi'i hay gooto non doolaali mo e waɗirgol non ko kanko tigi e hoore makko anniyii accitugol ngu.
𞤖𞤮𞥅𞤪𞤫𞥅𞤶𞤮 𞤤𞤫𞤴𞤣𞤭 [[𞤃𞤢𞥄𞤤𞤭]] 𞤮𞤲. 𞤌 𞤶𞤭𞤦𞤭𞤲𞤢𞥄 𞤻𞤢𞤲𞤣𞤫 𞥔 𞤶𞤮𞤤𞤢𞤤 (𞤲𞤵𞤱𞤢𞤲'𞤦𞤢𞤪) 𞥑𞥙𞥔𞥘 𞤃𞤮𞤨𞤼𞤭. 𞤋𞤲𞤣𞤫 𞤥𞤢𞤳𞥆𞤮 𞤲𞤮 𞤤𞤮𞤤𞥆𞤭𞤪𞤭 𞤳𞤢𞤣𞤭 𞤀𞤚𞥆. 𞤖𞤭𞤥𞤮 𞤢𞤲𞤣𞤭𞤪𞤢𞥄 𞤤𞤢𞥄𞤼𞤢𞥄𞤣𞤫 𞤳𞤮𞤲𞤭𞤲𞤳𞤫𞥅𞤶𞤮 𞤢𞤷𞥆𞤭𞤼𞤢𞤲𞤯𞤮 𞤧𞤭𞤱𞤭𞤤𞤶𞤮 𞤤𞤢𞥄𞤥𞤵 𞤲'𞤺𞤵𞤲, 𞤳𞤮 𞤸𞤫𞥅𞤱𞤢𞥄 𞤲'𞤣𞤫𞤪 [[𞤀𞤬𞤭𞤪𞤭𞤳]]. 𞤉 𞤸𞤭𞤼𞤢𞥄𞤲'𞤣𞤫 𞥑𞥙𞥙𞥑, 𞤷𞤢𞤺𞥆𞤢𞤤 𞤶𞤢𞤥𞤢𞥄 𞤃𞤢𞥄𞤤𞤭 𞤮𞤲 𞤥𞤵𞤪𞤼𞤢𞤲𞤭𞥅 𞤆𞤫𞤪𞤧𞤭𞤣𞤢𞤲 𞤃𞤵𞥅𞤧𞤢𞥄 𞤚𞤢𞤪𞤢𞤱𞤮𞤪𞤫, 𞤤𞤢𞤥𞤯𞤮 𞤥𞤮 𞤩𞤫 𞤱𞤫𞤥𞤦𞤭𞤲𞤮𞥅 𞤬𞤮𞤼𞤢 𞤫 𞤶𞤵𞥅𞤯𞤫 𞤥𞤵𞤥, 𞤤𞤢𞤪𞤥𞤫 𞤮𞤲 𞤬𞤫𞤤𞥆𞤭 𞤱𞤢𞤪𞤭 𞤴𞤮𞤺𞤢 𞤫 𞤴𞤭𞤥𞤩𞤫 𞤳𞤮𞤲𞤮 𞤲𞤫𞥅𞤩𞤭𞤼𞤢𞥄𞤤𞤭 𞤀𞥄𞤥𞤢𞤣𞤵 𞤚𞤵𞤥𞤢𞥄𞤲𞤭 𞤚𞤵𞥅𞤪𞤫𞥅 𞤤𞤭𞤩𞤭 𞤤𞤢𞥄𞤥𞤵 𞤥𞤢𞤳𞥆𞤮 𞤲'𞤺𞤵𞤲 𞤲𞤮𞤣𞥆𞤭𞤼𞤭 ''𞤕𞤮𞤲𞤬é𞤪𞤫𞤲𞤷𞤫 𞤐𞤢𞤼𞤭𞤮𞤲𞤢𞤤𞤫'', 𞤳𞤮 𞤯𞤵𞤥 𞤱𞤮𞤲𞤭 𞤳𞤮𞤲𞤬𞤫𞤪𞤢𞤲𞤧𞤭 𞤲'𞤺𞤫𞤲𞤣𞤭𞥅𞤶𞤵𞤥. 𞤇𞤢𞥄𞤱𞤮 𞤯𞤮𞤲 𞤧𞤫𞥅𞤯𞤢, 𞥑𞥙𞥙𞥒, 𞤱𞤮𞥅𞤼𞤫 𞤣𞤫𞤥𞤮𞤳𞤢𞤪𞤢𞥄𞤧𞤭𞤴𞤢𞤲𞤳𞤫𞥅𞤶𞤫 𞤱𞤢𞤯𞤢𞥄, 𞤚𞤵𞤥𞤢𞥄𞤲𞤭 𞤚𞤵𞥅𞤪𞤫𞥅 𞤶𞤮𞤲𞥆𞤭𞤼𞤭 𞤤𞤢𞥄𞤥𞤵 𞤲'𞤺𞤵𞤲 𞤧𞤭𞤱𞤭𞤤𞤶𞤮, 𞤯𞤵𞤥 𞤳𞤮 𞤀𞤤𞤬𞤢𞥄 𞤓𞤥𞤢𞤪 𞤑𞤮𞤲𞤢𞥄𞤪𞤫. 𞤇𞤢𞥄𞤱𞤮 𞤑𞤮𞤲𞤢𞥄𞤪𞤫 𞤼𞤭𞤥𞥆𞤭𞤲𞤭𞥅 𞤸𞤢𞤨𞥆𞤵 𞤥𞤵𞤥 𞤯𞤭𞤯𞤢𞤩𞤵 𞤲'𞤺𞤵𞤲 𞥒𞥐𞥐𞥒, 𞤚𞤵𞤥𞤢𞥄𞤲𞤭 𞤚𞤵𞥅𞤪𞤫𞥅 𞤢𞤪𞤼𞤭 𞤫 𞤲'𞤣𞤫𞤪 𞤣𞤢𞤱𞤪𞤵𞤺𞤮𞤤 (𞤨𞤮𞤤𞤮𞤼𞤭𞤺𞤭): 𞤮 𞤬𞤮𞥅𞤤𞤭 𞤅𞤵𞤥𞤢𞤴𞤤𞤢 𞤅𞤭𞥅𞤧𞤫𞥅 𞤳𞤢 𞤱𞤮𞥅𞤼𞤫. 𞤘𞤭𞤤𞤢 𞤯𞤵𞤥 𞤸𞤭𞤥𞤮 𞤤𞤢𞥄𞤥𞤭𞥅 𞤤𞤫𞤴𞤣𞤭 𞤃𞤢𞥄𞤤𞤭. 𞤌 𞤸𞤮𞤤𞥆𞤭𞤼𞤭𞥅 𞤳𞤮 𞤲𞤫𞥅𞤩𞤢𞥄𞤤𞤭 𞤱𞤮𞤲'𞤣𞤫 𞤮 𞤺𞤮𞤣𞥆𞤢𞤲𞤢𞥄 𞤤𞤵𞤼𞥆𞤵𞤺𞤮𞤤 𞤫 𞤤𞤢𞥄𞤥𞤵 𞤧𞤢𞥄𞤲'𞤺𞤢 𞤸𞤢𞤨𞥆𞤵 𞤥𞤢𞤳𞥆𞤮 𞤬𞤫𞥅𞤱𞤲'𞤣𞤭𞥅𞤲'𞤺𞤵 𞤲'𞤺𞤵𞤲 𞤤𞤢𞤲𞥆𞤭. 𞤑𞤮𞤲𞤮 𞤯𞤵𞤥 𞤸𞤢𞤯𞤢𞥄𞤤𞤭 𞤳𞤮𞤲𞤭𞤲𞤳𞤮𞥅𞤩𞤫 𞤬𞤮𞤤𞥆𞤵𞤣𞤫 𞤥𞤮 𞤻𞤢𞤲𞤣𞤫 𞥒𞥒 𞤥𞤢𞥄𞤪𞤢𞤧𞤭 𞥒𞥐𞥑𞥒 𞤧𞤢𞤦𞤵 𞤫 𞤳𞤮 𞤩𞤫 𞤬𞤫𞤤𞤭𞤪𞤭 𞤥𞤮 𞤳𞤮𞤲, 𞤮 𞤼𞤭𞤲𞥆𞤢𞥄𞤳𞤭 𞤫 𞤼𞤭𞥅𞤲'𞤣𞤢𞥄𞤺𞤮𞤤 𞤥𞤵𞤪𞤼𞤭𞤼𞤵𞤩𞤫 𞤄𞤵𞤪𞤣𞤢𞤥𞤫𞥅𞤩𞤫 (𞤚𞤵𞤱𞤢𞥄𞤪𞤫𞤺'𞤫𞤲) 𞤩𞤫𞤲 𞤬𞤮𞤤𞤼𞤢𞤲𞤭𞥅𞤩𞤫 𞤤𞤢𞥄𞤥𞤵 𞤲'𞤺𞤵𞤲 𞤳𞤢 𞤲𞤢𞤲𞤮 𞤤𞤫𞤴𞤣𞤭. 𞤖𞤮𞥅𞤪𞤫𞥅𞤶𞤮 𞤩𞤫𞤲 𞤳𞤮𞤲𞤭𞤲𞤳𞤮𞥅𞤩𞤫 𞤲𞤮 𞤭𞤲𞥆𞤫𞥅 𞤀𞥄𞤥𞤢𞤣𞤵 𞤅𞤢𞤲𞤮𞤺𞤮. 𞤙𞤢𞤲𞤣𞤫 𞥘 𞤭𞤦𞤪𞤭𞥅𞤤𞤵, 𞤚𞤵𞤥𞤢𞥄𞤲𞤭 𞤚𞤵𞥅𞤪𞤫𞥅 𞤸𞤮𞤤𞥆𞤭𞤼𞤭𞥅 𞤱𞤮𞤲'𞤣𞤫 𞤮 𞤢𞤷𞥆𞤭𞤼𞤭𞥅 𞤤𞤢𞥄𞤥𞤵 𞤲'𞤺𞤵𞤲 𞤮 𞤱𞤭'𞤭 𞤸𞤢𞤴 𞤺𞤮𞥅𞤼𞤮 𞤲𞤮𞤲 𞤣𞤮𞥅𞤤𞤢𞥄𞤤𞤭 𞤥𞤮 𞤫 𞤱𞤢𞤯𞤭𞤪𞤺𞤮𞤤 𞤲𞤮𞤲 𞤳𞤮 𞤳𞤢𞤲𞤳𞤮 𞤼𞤭𞤺𞤭 𞤫 𞤸𞤮𞥅𞤪𞤫 𞤥𞤢𞤳𞥆𞤮 𞤢𞤲𞥆𞤭𞤴𞤭𞥅 𞤢𞤷𞥆𞤭𞤼𞤵𞤺𞤮𞤤 𞤲'𞤺𞤵.
Tumaani Tuuree ko e leñol Soŋay jeyaa ka jibinannde kono nde wonnoo ko hakkunde Fulɓe Maasina o neʼaa, ko o Hal-pular mo pulaaku mum timmi tis.
𞤚𞤵𞤥𞤢𞥄𞤲𞤭 𞤚𞤵𞥅𞤪𞤫𞥅 𞤳𞤮 𞤫 𞤤𞤫𞤻𞤮𞤤 𞤅𞤮𞤽𞤢𞤴 𞤶𞤫𞤴𞤢𞥄 𞤳𞤢 𞤶𞤭𞤦𞤭𞤲𞤢𞤲𞤣𞤫 𞤳𞤮𞤲𞤮 𞤲'𞤣𞤫 𞤱𞤮𞤲𞥆𞤮𞥅 𞤳𞤮 𞤸𞤢𞤳𞥆𞤵𞤲'𞤣𞤫 𞤊𞤵𞤤𞤩𞤫 𞤃𞤢𞥄𞤧𞤭𞤲𞤢 𞤮 𞤲𞤫ʼ𞤢𞥄, 𞤳𞤮 𞤮 𞤖𞤢𞤤-𞤨𞤵𞤤𞤢𞤪 𞤥𞤮 𞤨𞤵𞤤𞤢𞥄𞤳𞤵 𞤥𞤵𞤥 𞤼𞤭𞤥𞥆𞤭 𞤼𞤭𞤧.
 
[[Catégorie:Maali]]
[[𞤕𞤢𞤼é𞤺𞤮𞤪𞤭𞤫:𞤃𞤢𞥄𞤤𞤭]]